Aš vis labiau save spaudžiu, jaučiuosi išsekęs, aplink girdžiu kitus, sakančius tą patį, kad visko yra per daug ir tempas per didelis, nepakanka laiko ir t.t. Viskas kelia įtampą, aš bijau, kad mane ištiks perdegimo sindromas (angl. Burnout) arba aš atsitrenksiu į sieną, ar įlipsiu į mėšlą, ar kaip ten dar sakoma... Ir galų gale mane tai ištinka, aš tampu bejėgis ir nedarbingas dėl aukšto kraujospūdžio, migrenos, prastai veikiančio skrandžio ir padidėjusio jautrumo. Iris Johansson- švedų autorė ir komunikacijos ekspertė - išskirtinė asmenybė, savo gyvenimu parodžiusi, kaip įgimti sunkumai gali virsti karjera, prasmingu gyvenimo keliu. Iris savitumas, kad ji sutrikusios komunikacijos negalią, vadinamą autizmu, pavertė savo stipriąja puse, padėdama žmonėms surasti ryšį su savimi ar su aplinkiniais. Iris nuėjo ilgą kelią, kol nuo autistiško, į jokius rėmus netelpančio vaiko tapo tuo, kas yra šiandien. Savo vaikystės patirtis ir išgyvenimus aprašė autobiografijoje "Kitokia vaikystė". Johansson pagrindinė veikla - komunikacijos konsultantė, pirminio darbo grupių koučerė, konsultuojanti asmenis ir organizacijas Švedijoje bei kitose Europos šalyse, Rusijoje, Pietų Amerikoje ir Egipte. Lietuvoje Iris ilgus metus buvo besikuriančios Vilniaus Valdorfo mokyklos konsultantė. Lietuvos Valdorfo mokytojams vedė mokymus ,,Ateities mokykla", vadinamojo pirminio darbo grupėse nuolat moko žmones komunikacijos meno. Tai pirmasis Iris tekstas lietuvių kalba, užrašytas kaip pirminio darbo pokalbis. Leidžiant jį stengtasi palikti Iris kalbą autentišką, išlaikant stiliaus savitumą, nekoreguojant vien tam, kad pasiektume kalbos tikslumo ar lietuvių kalbos grožio. Rekomenduojama šį tekstą skaityti pvz. šešiese (aštuoniese) tam tikru būdu: pradžioje skaityti porose ir dalintis įžvalgomis, savo patyrimais, o vėliau pasidalinti 6 (8 žmonių grupėje).